APIE SENĄJĄ VARĖNĄ
Ten, kur į Merkio glėbį puola Varėnė, įsikūrusi Senoji Varėna – vietinių dar vadinama Pirma Varėna arba Senamiesčiu. Daugeliui dar neatrasta ir nepažinta – vis dar daug kas nežino, kad būtent čia gimė ir pirmus savo gyvenimo metu praleido lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, čia gimė ir augo viena žymiausių Lietuvos teatro režisierių Dalia Tamulevičiūtė. Pasakojama legenda, kad Varėnos pavadinimas kilo iš deivės Varėnės vardo, kuri globojo šalia upės įsikūrusius medžioklius ir žvejus. Kiti gi pasakoja, kad pavadinimas Varėna kilo nuo žodžio „varo“, mat čia buvusio kunigaikščio dvaro baudžiauninkai privalėjo varyti žvėris – būti varovais. Nors Senoji Varėna, turinti beveik 1050 gyventojų, šiuo metu metu už savo sesę – Varėnos miestą – yra mažesnė bent 7 kartus, tačiau dabartinis Varėnos miestas yra neatsiejamas nuo Senosios Varėnos, kurioje ir klostėsi svarbiausi Varėnai istoriniai įvykiai. Ne veltui yra sakoma, kad Senoji Varėna yra Varėnos pradžių pradžių pradžia. Todėl kviečiame pradėti leistis į pažintį su Varėnos kraštu nuo čia!
VARĖNOS ISTORIJA
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Senoji Varėna (tuomet – Varėna) paminėta 1413 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto laiške Kryžiuočių ordino magistrui. Nustatyta, kad LDK Vytautas iš savo medžioklės dvaro, vadinamo Varėna, greta Merkio upės, yra parašęs bent 11 laiškų. Senoji Varėna dažnai minima 1553–67 m. Lietuvos Metrikos knygoje. 1589 leista rinktis savaitiniam turgui. Gyvenvietė XVII-XVIII ypač kentėjo nuo karų ir XVIII a pr. kilusios maro epidemijos, per kurią miestelyje gyvas liko tik paštininkas. XVIII a. Senąją Varėną valdė grafų Bžostovskių giminė, kuri čia pastatė pirmąją bažnyčią. Senoji Varėna tapo miesteliu. Veikė vandens malūnas, spirito varykla, žaliojo stiklo gamykla, 1776 m. buvo įkurta kortų dirbtuvė. 1862 4 km į pietus nuo miestelio nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linija; pastatyta geležinkelio stotis ilgainiui ėmė stelbti miestelį. 1881 m. greta Senosios Varėnos pradėtas kurti pirmasis Rusijos imperijos kariuomenės karinis poligonas – didžiausias to meto carinėje Rusijoje! 1899 m. pro Senąją Varėną nutiesta Varėnos–Gardino (pro Suvalkus) geležinkelio atšaka, pastatyta Artilerijos stotis. Senoji Varėna pradėjo klestėti, čia gražius būstus statydinosi rusų civiliniai valdininkai ir kariškiai. Deja, tačiau miestelis ypač nukentėjo per I pasaulinį karą – Rusijos kariniams daliniams stabdant Vokietijos kariuomenės puolimą Senoji Varėna buvo sunaikinta. Per 1919–20 m. Nepriklausomybės karus ji kelis kartus užimta Sovietų Rusijos, Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių. Nuo 1920 m. greta ėjo Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija. 1931 veikė daugiau kaip 30 parduotuvių, kartono fabrikas, gyventojai vertėsi sielių plukdymu. 1927 m. buvusių Rusijos imperijos kariuomenės karininkų rūmų pastate įrengta plaučių ligų ligonių, buvusios Artilerijos stoties pastate – Dainavos sanatorija. Aktyvai veikė šauliai. 1941 09 10 nacių okupacinės valdžios įsakymu greta miestelio Poligono miške nužudytas 831 abiejų Varėnų žydas. Po II pasaulinio karo 1946 11 Senąją Varėną puolė A. Baublio (slapyvardis Merkys) Lietuvos partizanų būrys. 1944–53 m. sovietų valdžia ištrėmė Senosios Varėnos gyventojų keliolika šeimų. SSSR okupacijos metais 1980 m. Senoji Varėna prijungta prie Varėnos miesto, 1994 m. nuo jos atskirta, tapo kaimu.
Rekomenduojame pamatyti
