Žydų sušaudymo ir užkasimo vieta

Vokiečių kariuomenė Varėnoje pasirodė 1941 m. birželio mėn. Jau pirmosiomis karo dienomis miesto buvo išleistas Varėnos komendanto įsakymas, kuriuo už menkiausią nepaklusnumą vokiečių okupacinei valdžiai grėsė mirties bausmė. Miestelyje nuo 21 iki 5 val. buvo įvesta komendanto valanda. Visi vyrai žydai nuo 14 metų amžiaus buvo įpareigoti kiekvieną rytą 8 val. registruotis policijos būstinėje darbams. Netrukus jiems buvo įsakyta užsisiūti ant peties po geltoną šešiakampę žvaigždę. Po registracijos žydai, lydimi vietinių policininkų ar baltaraiščių, buvo varomi tiesti kelio dirbti prie geležinkelio, kirsti miško, plauti grindų administracinės paskirties įstaigose. Iš viso 1941 m. Senojoje Varėnoje gyveno 267 žydai. Spėjama, kad rugpjūtį policijos ir valsčiaus tarnautojų sudarinėjami žydų sąrašai buvo vienas iš paruošiamųjų žydų žudynių etapų. Rugsėjo 8-osios rytą Varėnos I policininkai ir baltaraiščiai ėmė iš namų varyti vietinius žydus į čia esančią škalą. Čia buvo suvežti ir Varėnos II (dabartinės Varėnos miesto) žydai. Rugsėjo 10 d. į Varėną atvyko Alytaus rajono smogikų būtrys, kuris Atvykėliai kartu su vietiniais talkininkais privertė žydus nusirengti iki apatinių, įsakė sudėti į vieną bendrą vietą, sukryžiavus rankas už nugaros, išsirikiuoti po du, stoti į koloną ir, nuleidus galvą žemyn, sekti paskui policininkus ir baltaraiščius Varėnos karinio poligono link. Miesto gyventojams buvo įsakyta sėdėti namuose ir užsidangstyti langus. Žydai buvo nuvaryti į buvusį carinės armijos poligoną (Druckūnų link), kurjau buvo iškastos dvi ilgos duobės, ir ten nužudyti. Remiantis SD vado Lietuvoje Karlo Jägerio raportu, hitlerininkai čia nužudė 831 žydą: 541 vyrus, 141 moteris ir 149 vaikus. Mirties tada išvengė 23 žydai, kuriems pavyko pabėgti iš žudynių vietos. Karo pabaigos sulaukė 8 Varėnos žydai, 5 iš jų po karo liko gyventi Miunchene.