Artilerijos poligono parako sandėliai

XIX a antroje pusėje, stiprinant Rusijos imperijos pasienį ir vystantis artilerijai, reikėjo vietos, kur galėtų netrukdomai vykti artilerijos pratybos. Tokia vieta parinkta į šiaurę nuo Varėnos miestelio plytinčiuose miškuose. Dešinėje Varėnės pusėje buvo įrengtas didelis 7×4 km artilerijos pratybų poligonas, o kairiajame krante, tarp Varėnės upės ir Glūko ežero, 1881 m. buvo įkurta kariuomenės

vasaros stovykla. Taigi buvo pakeistas didžiulės teritorijos kraštovaizdis, o artilerijos poligono, kariškių stovyklos, sandėlių, pastatų, geležinkelio, tiltų statyba, kelių nutiesimas turėjo nemažą reikšmę ir Varėnos (dabartinės Senosios Varėnos) miestelio augimui. XIX a. pabaigoje pratybų poligono teritorijoje buvo rengiamos bandomosios požeminės slėptuvės, sproginėjo pabūklų sviediniai, bombos, granatos ir t. t. Dėl to šiuo metu miške, kuris užaugo buvusio poligono teritorijoje, galima rasti daug sviedinių išmuštų duobių, buvusių apkasų. Po  žemių sluoksniu, manytina, yra likę sprogmenų ir šaudmenų, kurie gali kelti pavojų kasant žemę. Prie dabartinio kelio Varėna–Alytus, šalia sankryžos į buvusią Valstybinę džiovos sanatoriją, buvo rusų kariuomenės piroksilino (parako) sandėliai. Deja, dėl aplaidaus požiūrio į paveldą tiek sovietmečiu, tiek nepriklausomybės pradžioje parako sandėliai buvo niokojami ir ardomi. Dabar jiems yra suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo statusas. Kompleksą sudaro požeminės, tarpusavyje besijungiančios patalpos, sienų angos, nišos – 3 pusapskritiminės sąramos angos komplekso šiaurės rytų pusėje, pamatai, raudonų plytų mūro sienos, raudonų plytų mūro cilindriniai skliautai.