Memorialas Dainavos apygardos partizanams

Pirmasis kryžius „Žuvusiems už laisvę ir Nepriklausomą Lietuvą“, kunigo Roko Algimanto Puzono iniciatyva buvusio Merkinės mokyklos stadiono vietoje buvo pastatytas 1989 m., vėliau atsirado kryžius „Merkinės mokytojams, žuvusiems už laisvę 1945 – 1947 m.“, o tada jie pasipylė dešimtimis. Nešė ir statė aplink stadioną, kur, pasak mokytojo Juozo Kaupinio (pagrindinio Kryžių kalnelio kūrėjo), po karo slapta į žvyrduobes buvo sumesti žuvę ar stribynėje nukankinti partizanai. Sovietmečiu, statant stadioną, tie kaulai stumdyti, perstumdyti, užpilti žemėmis, kad nei pėdsakų, nei atminties neliktų. Čia stovintys kryžiai skirti motinoms, tėvams, broliams, seserims, ištisoms šeimoms, vokiečiams, ukrainiečiui, kovojusiems Lietuvos partizanų gretose.

1990 m. viduryje stadiono buvo pastatytas Vytauto Šibailos darbo kryžius, kaip kertinis akmuo koplyčiai, kurios statyba mokytojo J. Kaupinio rūpesčiu prasidėjo 1993 m. Statant koplyčią jos projektas buvo koreguojamas, braižant ant smėlio ir besiginčijant, kur ir ką geriau daryti. Penkis kryžius koplyčios smaigėms iš akėčių nukaldino J. Kaupinis. Viršūnėje atsirado ir varpas – tarsi aidas ano, iš 1945 gruodžio 15 nakties, taip ir nesuskambėjusio, partizanams vaduojant Merkinę.

1994-10-09 koplyčia iškilmingai pašventino kunigai – Alfonsas Svarinskas, Rokas Algimantas Puzonas ir Robertas Grigas.

Tremtinio Vytauto Kaziulionio iniciatyva 1998 m. koplyčios papėdėje ant granito plokščių buvo iškalta apie 400 partizanų pavardžių, kurias išrinko istorikas Algis Kašėta naudodamasis partizanų, KGB archyvais ir pas J. Kaupinį esančiais duomenimis. Memoriale įamžintas 400 Dainavos apygardos partizanų atminimas.