Marcinkonys-Zervynos-„Ūlos akis“-Žiūrai-Marcinkonys

Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.

Važiuodami į Zervynas, pateksime į Stėgalias – miško ir numelioruotų pelkių kompleksą šiaurinėje Dzūkijos nacionalinio parko dalyje. Brandžių medynų apsuptą Stėgalių ežerėlį ir jį supančias žemapelkes stipriai pažeidė 8-ajame dešimtmetyje vykdyta melioracija. Dabar stengiamasi atkurti seklų ežerą ir natūralias pelkes ir tokiu būdu sudaryti geresnes sąlygas čia besiveisiantiems varliagyviams ir įvairiems vandens paukščiams.

Sustoti pailsėti galime Zervynose. Įvažiuodami į kaimą pamatysime kelias įspūdingas drevinę bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis. Zervynos – vienas gražiausių Dzūkijos kaimų, garsėjantis savo sodybomis. Kaimas paskelbtas architektūros paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo apylinkėse rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių laikų.

Zervynų kaimas, nors ir išsidėstęs nelygioje vietovėje, kadaise kurtas kaip gatvinis. Ilgainiui, dalijantis šeimoms, jis nustojo savo pirmykščio vaizdo ir šiuo metu savo forma primena iš gatvinio kaimo besivystantį kupetinį. Zervynas į dvi dalis skelia sraunioji Ūlos upė.

Kirtę XIX a. nutiestą Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį, asfaltuotu keliu pasieksime vieną lankomiausių Dzūkijos nacionalinio parko vertybių – „Ūlos akies“ šaltinį.

Tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių, apskritai šiuose kraštuose jų – gana daug. „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto terasoje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, nutolęs 8 metrus nuo kranto.

Tai lyg mažytis ežerėlis, kurio duburio ilgis 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Jo centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės maišomas smėlis. Iš šaltinio į Ūlą 67 m ilgio upeliu per parą nuteka net 137,2 m3 vandens.

Senesnieji gyventojai tiki, kad „Ūlos akies“ vanduo gali padėti išvengti įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos saulei nusileidus. Šaltinio teritorija puikiai atsiveria iš dešiniajame upės krante įrengtos stebėjimo aikštelės. Šalia įrengta poilsiavietė, kurioje, prieš leidžiantis laiptais žemyn prie šaltinio, reikia palikti dviračius.

Žygiui artėjant į pabaigą, dar aplankysime Žiūrų kaimą, garsėjantį savo etnografiniu ansambliu. Iš čia, dar kartą kirtę Ūlos upę, miško keliuku pasieksime Marcinkonis. Maršrutą baigsime etnografinėje sodyboje Marcinkonyse, kur susipažinsime su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais ir amatais.