Senosios stačiatikių kapinės

1881 m. prie Senosios Varėnos, šalia tuo metu didžiausio carinėje Rusijoje įrengto lauko artilerijos poligono, prie Varėnės upės, kairiajame jos krante, buvo įkurta Rusijos imperijos kariuomenės vasaros stovykla, ilgainiui virtusi kone atskiru miestu. Joje buvo pastatyta cerkvė, o mirę kariškiai ir jų artimieji laidojami stačiatikių kapinėse. Turtingesnių ir labiau nusipelniusių žmonių amžino poilsio vietoms buvo iškasamos kriptos, o jie laidojami ornamentais išpuoštuose cinko karstuose. Keičiantis geopolitinei situacijai, praūžus pasauliniams karams ir atėjus naujoms santvarkoms, karinis miestelis sugriautas, o kapinės pamažu nyko. Štai 1935 m. liepos 29 d. „Lietuvos aide“ rašoma, kad „Liūdną vaizdą daro rusų apleistos kapinės. Ten laidota paligone mirę kariai. Statyta mediniai kryžiai, kurie dabar visi supuvę ir išvirtę. Tik keli akmeniniai paminklai ant karininkų kapų sveiki išlikę <…>“. Šiuo metu kapinėse, esančiose Glūko miške, yra išlikę 7 antkapiniai paminklai ir jų fragmentai su iškaltais įrašais kirilica bei kriptos, buvusios akmenų tvoros liekanos. Deja, bet kapinės buvo ypač apleistos ir niokojamos sovietmečiu – išardyta kapines juosusi tvora, griaunamos kriptos. To neišvengta ir pastaraisiais metais – juodieji archeologai ne kartą plėšė kapų kriptas, ieškodami brangių daiktų. Apsilankę kultūros paveldo specialistai rado išvartytus karstus ir besimėtančius žmonių kaulus. 2016 m. kapinės buvo įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.