Pranciškonų vienuolyno liekanos Valkininkuose

Pranciškonų vienuolynas Valkininkuose įsteigtas 1635 m. 1650 m. buvo pašventinta čia pastatyta dvibokštė bažnyčia. Šis renesanso ir baroko architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante.

1700-11-19 pranciškonų vienuolyne buvo nužudytas paimtas į nelaisvę Valkininkų mūšį pralaimėjusios Sapiegų kariuomenės vadas, artilerijos generolas, LDK didysis žirgininkas Mykolas Pranciškus Sapiega (1670-1700). Dideli statybos darbai vyko XVIII a. II pusėje. Baigus įrengti bažnyčią, 1787 m. popiežius Pijus VI suteikė jai visuotinius atlaidus. Tuo metu greičiausiai buvo baigtas statyti ir vienuolynas. Yra išlikęs 1797 m. pranciškonų jurisdikos planas su atvaizduotais visais vienuolyno komplekso pastatais.

Po 1830-1831 m. sukilimo caro Nikolajaus I 1831 m. įsaku vienuolynas uždarytas, o kiek vėliau pritaikytas kareivinėms. Kurį laiką (1832-1837 m.) vienuolyno bažnyčia naudojosi parapijiečiai, po 1837 m. ji pertvarkyta į kariuomenės cerkvę, o 1883 m. ji baigta perstatyti į viešą cerkvę. I-ojo pasaulinio karo metais kareivinėse įsikūrė vokiečių dalinys. Lenkmečiu čia buvo įkurdintas lenkų kariuomenės būrys, o 1940 m. – Raudonosios armijos dalinys. II-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai buvusiame vienuolyne buvo įsteigę karo belaisvių stovyklą, o karui baigiantis, susprogdino visus pastatus.