Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

„Sena, labai sena Merkinės bažnyčia, kitos tokios senos nei Viniuje, nei kur kitur nėra: ji dar stabmeldžių laikais statyta“, – rašė Vincas Krėvė savo „Dzūkų poringėse“.

Manoma, kad bažnyčia galėjo būti Merkinės gynybos komplekso forpostas, iš šiaurės pusės blokavęs į piliakalnį ir papilį ėjusius kelius. Pastatui, galbūt buvo numatyta ne vien tiesioginė sakralinė, bet ir gynybinė paskirtis. Spėjama, jog ją galėjo pastatyti LDK valdovas Jogaila 1387 ar 1388 m., krikštydamas lietuvius. Bažnyčia buvo stipriai perstatyta karaliaus Vladislovo Vazos laikais. 1648 m. bažnyčia rekonstruota: iš dalies permūrytos pastato sienos, iš naujo suskliausti skliautai, pastatytas tritarpsnis frontonas. Gotikinė šventovė įgijo baroko bruožų. Per 1655 m. karą bažnyčią nusiaubė Rusijos kariuomenė. Ją savo lėšomis 1674 m. sutvarkė LDK karo vadas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas. Per tiek amžių šventovės interjeras pasikeitė, tačiau jo pamatas – baroko dailė.

Lietuvos valdovai, pradedant Kazimieru Jogailaičiu, bažnyčią nuolat materialiai aprūpindavo, nes patys čia dažnai lankydavosi. Manoma, jog Merkinė kadaise galėjo tapti Lietuvos sostine, o bažnyčia virsti arkikatedra.

Bažnyčioje gausu dailės kūrinių. Tai – vienintelė išlikusi iš 4 Merkinės bažnyčių.