„Margas tiltas“

Stiprinant Rusijos imperijos pasienį ir prie Varėnos nusprendus įrengti karinį poligoną, jam buvo pasirinkta vieta miškuose į šiaurę nuo Varėnos miestelio, tarp Glėbo ežero, Varėnės upės ir Glūko ežero. Karinėms pratyboms rengti buvo skirtas plotas vakarinėje Varėnės upės pusėje, rytinėje pusėje buvo įrengta gyvenamoji karių stovykla. Varėnos poligono generalinis planas buvo sudarytas dar 1877 m. Jame buvo numatyta stovyklos vieta, o 1895 m. plane stovyklos teritorijoje suplanuotos statybos: kareivinių pastatai, cerkvė, karininkų klubo pastatas, gyvenamieji namai karininkams su pagalbiniais pastatais, areštinė, arklidės, sandėliai ir kiti ūkinės paskirties statiniai. XX a. pradžioje buvo pastatyta karių cerkvė, karininkų klubo pastatas, artilerijos ir sprogstamųjų medžiagų sandėliai. Remiantis 1916 m. vokiškų žemėlapių fragmentais, galima nustayti, kad karinio poligono teritorijoje Varėnės upę kirto ne mažiau kaip 4 tiltai, iš kurių, deja, iki šių laikų nė vienas neišliko. Geriausiai išsilaikęs yra buvusio vadinamojo „Margo tilto“ atramos. Čia iš abiejų pusių vedusį kelią mena ir akmeninis grindinys buvusio tilto link. Vietiniai gvyentojai pasakoja, kad tiltas pramintas margu dėl to, kad buvo išdažytas keliomis spalvomis, o tiltas sugriuvęs, kuomet neatlaikęs svorio kartu su ant jo važiavusiu sunkvežimiu nugarmėjo į upę.