Marcinkonių geležinkelio stotis

1860 m. pro Marcinkonis tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, 1860 m. pradėti statyti keleivių ir du gyvenamieji namai. 1861 m. kaime pastatyti ne tik jie, beti ir vandens bokštas su pastatu vandens pompai ir butu mechanikui, įrengti peronas ir krovinių platforma. Tais pačiais metais geležinkelio stotis pažymėta Vilniaus gubernijos žemėlapyje. 1862 m. gruodžio 15 m. atidaryta ketvirtos klasės stotis.

1863 m. sukilimo dienomis Marcinkonyse ir apylinkėse buvo ypač neramu. M. Muravjovo įsakymu čia buvo apgyvendinti kareiviai, kurie sukūreno stotyje paruoštą išvežti vietinio dvarininko kolegijos sekretoriaus Ivano Gluskės medieną

1894 m. stoties kelių ilgis sudarė 867 sieksnių, stotis turėjo du semaforus, du peronus, kroviniams apdoroti stotis turėjo vieną atvirą platformą ir medinį skarda dengtą parkhauzą, dvejas svarstykles, medinį malksnomis dengtą sandėlį ugniagesybos įrangai, medinį dengtą skarda keleivių namą su gyvenamosiomis patalpomis. Namą šildė 7 krosnys. Garvežiams vandenį tiekdavo iš upelio, kurį su siurbline jungė 7 s vamzdis.

Vilniaus–Gardino geležinkelis naudotas keleiviniam transportui, Marcinkonyse buvo pakraunami arba iškraunami grūdai, valgomoji druska, akmens anglis, malkos ir mediena. 1911 m. eismo tvarkaraštis nurodo, jog Marcinkonių stotyje stodavo ir pašto traukinys. 1916 m. nuo Marcinkonių iki Katros nutiestas Prancūzkelis – siaurasis geležinkelis, skirtas gabenti keleivius iš kaimų bei medieną iš atokesnių kirtaviečių. Geležinkelis pastarajai paskirčiai naudotas iki 1974 m., kuomet buvo išardytas.

2004 m. gruodį nutraukus traukinių eismą atkarpoje Marcinkonys–valstybės siena bei išardžius dalį bėgių, Marcinkonys tapo paskutine linijos Vilnius–Gardinas stotimi, keleivinių traukinių eismas ruože Marcinkonys-valstybės siena su Baltarusija nutrauktas dar 2002 m. balandžio 30 d.