Artilerijos stotis

Carinės Rusijos valdžiai įkūrus Vilniaus karinės apygardos kariuomenės stovyklą ir pratybų poligoną, kariniame miestelyje 1894 m. buvo pastatyta geležinkelio stotis „Poligon“ su vandens bokštu, vandens pumpavimo stotimi prie Varėnio ežero. Greitai stočiai prigijo pavadinimas „Artilerijskaja“. Nuo 1924 iki 19267 m. traukiniai iš Kauno pro Alytų iki Artilerijos stoties dar važiuodavo, tačiau, 19257 m. geležinkelių valdybai nusprendus tiltą per Nemuną Alytuje dėl itin blogos techninės būklės uždaryti, atšaka į Varėną buvo apleista, o vėliau ir išardyta. Po penkerių metų geležinkelis „Lietuvos aide“ aprašomas kaip visiškai sunykęs: „Geležinkelis, kuris nuo pat Alytaus iki netolimos administracijos linijos dabar nenaudojamas, užneštas smėliu, apaugęs žolėmis, o kai kur ir medžiais. Tik bėgiai ir supiltas kelias liudija, kad čia ėjo geležinkelis, kuriuo būtų galima pasiekti Gedimino sostinę.“ Komplekso ardymo darbai buvo ilgalaikis procesas. Ardymo darbus vykdė „50 rangovo Karpano darbininkų“. Nuimti bėgiai buvo sandėliuojami Alytaus stotyje. 1936 m. „Lietuvos žiniose“ fiksuojama, kad „neseniai buvo baigtas ardyti geležinkelis tarp Alytaus ir Varėnos. Dabar ardomas ir paskutinis to geležinkelio galiukas tarp sugriauto geležinkelio tilto ir stoties. Žadama taip pat ardyti geležinkelio stotyje dar du kelius.“ 1930 m. buvusioje Artilerijos stotyje nuspręsta kurti „Dainavos“ sanatoriją, stoties trobesiai su 40 ha žemės išnuomoti Kauno miesto ligonių kasai. Sanatorija įsteigta 1932 m., iš pradžių įrengta 15 lovų, bet vėliau jų skaičius didėjo. Sanatorija „Dainava veikė čia iki 1939 m. Sovietmečiu  stotyje buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, o vietoj vandens bokšto rezervuaro įrengta patalpa poilsiui. Geležinkelio stotis išliko, vandens bokšto viršus buvo apgriautas, šiuo metu ji priklauso privačiam asmeniui, pastatas įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą.