Ką slepia Glūko miškas?
XIX a. įtampai Europoje augant, Rusijos imperija nutaria stiprinti vakarinį pasienį ir 1880 m. šalia Varėnos įrengia vieną didžiausių to meto Rusijoje karinį poligoną su kariuomenės vasaros stovykla. Tokia vieta parinkta į šiaurę nuo Varėnos miestelio plytinčiuose miškuose – tarp Glėbo ežero, Varėnės upės ir Glūko ežero. Vakarinėje upės pusėje įrengtas pratybų laukas (poligonas), rytiniame krante, tarp Varėnės upės ir Glūko ežero, – poligono gyvenamoji zona – kariuomenės vasaros stovykla.
Vasaros stovykloje buvo pastatyta cerkvė, daug gyvenamųjų statinių kareiviams ir juos aptarnaujančiam personalui. Reprezentatyvia architektūrine išvaizda nuo kitų stovyklos statinių itin skyrėsi karininkų klubas, kurio projektas datuojamas 1903 m. 1926 m. karininkų klube ir gyvenamuose namuose buvo atidaryta Valstybinė džiovininkų sanatorija.
Ekskursijos metu dalyviai išsamiai susipažįsta su pirmosios Lietuvos džiovos sanatorijos istorija ir jos likučiais, aplanko šalia jos esančias I pasaulinio karo vokiečių karių kapines, o taip pat – retam lankytojui žinomas ir unikalias Senąsias stačiatikių kapines, kuriose kriptose palaidoti buvusio poligono aukšto rango karininkai.
1881 m. įrengtam kariuomenės pratybų poligonui su vasaros stovykla aptarnauti 1894 m. pradėtas tiesta geležinkelis Varėna-Gardinas per Alytų, Šeštokus, Suvalkus. Geležinkelis pradėtas statyti iš dviejų pusių: Varėnos ir Gardino, o 1894 m. jau buvo nutiesta geležinkelio vėžė nuo Varėnos iki Poteronių (maždaug iki dabartinių Kaniūkų, Alytaus raj.). Jo pylimu iš Senųjų stačiatikių kapinių ekskursantai patraukia iki 1894 m. pastatytos Artilerijos stoties, kurioje buvo iškraunami pabūklai, o vėliau veikė Kauno ligonių kasos džiovos sanatorija „Dainava“. Apžiūrėjus ją ir šalia esantį vandens bokštą patraukiama link 1894 m. statyto ir apie 21 m ilgio buvusio geležinkelio tilto per Varėnės upę likučių, o žygio metu gidas papasakoja ne mažiau įdomių susijusių su geležinkeliu įvykių.
