Marcinkonys-Lynežeris-Kašėtos-Zervynos-Marcinkonys

Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro. Prieš kelionę galima atsigaivinti Kastinio ežere, nes iki girių glūdumoje pasislėpusio etnografinio Lynežerio kaimo teks keliauti apie 1 val. Važiuodami gražiais pušynais, prieš Lynežerį užsuksime aplankyti Lygučio ežerą. Tai nedidelis, Čepkelių raisto ir lietaus vandenų maitinamas ežerėlis, tad sausą vasarą neretai ir išdžiūstantis. Nuo jo ranka pasiekiamas ir Lynežerio kaimas, iš visų pusių supantis gražuolį Lyno ežerą.

Dar pusvalandis neskubaus mynimo ir Kašėtose kelsimės per vieną gražiausių ir turistų bene mėgstamiausių Dzūkijos upių – Ūlą. Netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, šalia Pauosupės kaimelio, dešiniajame upelio krante stūkso rašytojo Anzelmo Matučio drevė-muziejus. Rašytojo vaizduotė padėjo sukurti tai, kas dabar žavi visus čia apsilankančius keliautojus. Žemiau Pauosupės kaimo, prie Ūlos upės, rasime stovyklavietę, kur galima sustoti kiek pailsėti, o neskubantiems – net ir pernakvoti.

Toliau keliaujame link Zervynų – vieno gražiausių Dzūkijos kaimų, garsėjančių savo sodybomis. Kaimas paskelbtas architektūros paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo apylinkėse rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių laikų.

Išvažiuodami iš Zervynų pamatysime kelias įspūdingas drevinę bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis. Miško keliuku grįšime į Marcinkonis. Žygį baigsime etnografinėje sodyboje. Jos ekspozicijoje – namų apyvokos daiktai ir baldai, amatininkų darbai ir senieji audiniai. Vienas seniausių eksponatų – XIX a. pirmojoje pusėje skobta kampinė spinta (indauja). Čia pamatysime 110 kg voveraičių talpinantį krepšį, geinį, skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį, gagančių, „dziedą“ ir kt. Susipažinsime su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais ir amatais.